Aurelija ir Tomas

Tarp kitko, buvau 100 procentų įsitikinus, kad šukuosena bus pakelta, kad ne vienas plaukelis nebūtų išlindęs. Besimatuodama sukneles ir uždėjus nuometą, supratau, kad išvaizda labai pasikeičia ir pakelta šukuosena visiškai netinka. Taigi geriausiai tiks tokia:

Radau Internete, kad Avinui idealiai tinkančios gėlės: raudonos rožės, našlaitės ir rugiagėlės. Draugė tvirtina, kad prie šampano spalvos suknelės super tiktu persikų spalvos rožės. Tai ką gi daryti????? Norisi ir kad pagal astrologiją ir kad gražu būtų…..Juokauju, aišku, astrologija čia nesvarbi…

pradėjau rinkti idėjas fotografui, nes taip su juo ir tarėmės. Kolkas suradau šią svetainę, kur yra gerų kadrų: www.ianjohnsonphoto.com

Suknelių yra tiek daug, kad tiesiog negali išsirinkti, kai pradėdi. Beieškant tinkamo modelio, pasižiūrėti jų žurnaluose ir Internete niekada nepamaišys, bet niekas neprilygsta ilgam ir linksmam matavimuisi.

1 paieškos diena

Pradėjau savo paieškas nuo salono “Pronuptia”, kuris yra Mėsinių gatvėje. Dvi labai malonios ponios parodė keletą suknelių, kurios man asmeniškai patiko, bet nepasirodė ypatingos. Pagrindinis dalykas, kuris užkliuvo, tai kainos: jos yra tikrai nedidelės ir labai prieinamos, bet kai pradėjau labiau žavėtis viena sukne, nei kitomis, kaina šoktelėjo 500 Lt :) Visko gali būti, aišku….gal ta suknelė patiko man dėl to, kad jos išvaizda buvo žiauriai faina ir kokybiška medžiaga buvo, o dėl to ir kaina aukšta, bet kainų skirtumas ir pardavėjų pasikeitusios nuotaikos išdavė jų kėtinimus.

Salonas “La Rosa” buvo tiesiog pakeliui ir užeiti į jį tikrai turėjau laiko. Labai fainos merginos padėjo iš katalogų išrinkti keletą modelių, kurių aš taip ir nepasimatavau, nes nežinojau ko aš noriu o ir ką pasižiūrėjome, užmiršome tiesiog. Medžiagos kokybiškos, nauji modeliai, viskas puiku, bet korsetai ten užveržiami, ojei-ojei. Kaip senais laikais, tikriausiai, kai moterys prarasdavo sąmonę, nes pritrūkdavo oro. Negalėjau pajudėti, nekalbu jau apie tai kad pasilenkti norėjau. Stovėdama tenai ir bandydama prisiminti, kaip čia reikia kvepuoti, įsivaizdavau, kad einu prie altoriaus ir itemptai šypsuosi, nes esu suveržta iš visų pusių. Ta suknelė nebuvo to verta. O ir kainos ten nemažos…..

Saloną “Ieva” pasiekiau dienos vidury. Žiauriai pasisekė ir beveik nebuvo žmoniu, taigi galėjau prisimatuoti, kiek tik norėjau. Privalumai: labai daug suknių, daug modelių, labai malonus aptarnavimas. Minusai: suknios tikrai panešiotos ir ne kartą ir ne du, matuotis reikia, nors ir erdviame kambariuke, bet su tokia prasta šviesa, kad negali žinoti kokios spalvos ta suknelė - ar ji geltona, nes šampano spalvos, ar ji tiesiog buvo pagaminta prieš tūkstantį metų iki mūsų eros. Sukneles siuna ne dizaineriai, dėl ko aš visai nepergyvenau iki tol, kol nepalyginau medžiagas. “Ieva” salonas visai neblogas, bet jausmas, kad esi Gariūnuose, kas man buvo nepriimtina. Kainos ten labai neblogos, be to, į kainą įeina suknios pataisymas ir priedai, prie kurių net nenorėjau prisiliesti…ten dvelkia pigumu….nors ir pati nesu liknkusi išlaidauti vestuvių proga, bet kartu su busimu vyru nusprendėme, kad suknelė - vienas iš svarbiausių dalykų vestuvių dieną, ar ne tiesa?

2 paieškos diena

Nuvažiavau į Visaginą pasižiūrėti, kokią gi suknę galima  išsirinkti ten….neturiu komentarų….nors ne, turiu! vienas salonas buvo uždarytas (nors turėjo kaip ir dirbti) - pardavėja (kokių 15 metų gal jai) pavėlavo - kai prisiliečiau prie vienos iš keturių pakabintų suknių, pasakė kad rankomis nieko neliesčiau ir kad išplaučiau rankas prieš žiūrėdama……tai vieninteliai prisiminimai, nes man prasidėjo juoko isterija ir aš išdidžiai iš ten pasišalinau:)

3 paieškos diena

Nuėjau į saloną “Madonna” (Pamėnkalnio g)…..pasimatavau 3 suknes, kurios man idealiai tiko. Prieš tai ne viename salone man nepasiūlė pasimatuoti ko nors tokio, kas man tiktų. Visi žiūrėjo į burną ir neturėjo profesionalios ar savo nuomonės. “Madonnoje” man ne tik parinko suknelę, bet ir nuostabiai aptarnavo, davė patarimų ir t.t. Radau savo idealią suknelę, kuri atrodo fantastiškai (pirmą kartą užsinorėjau pirkti suknelę, o ne nuomotis, nes visą laiką galvojau, kad tai yra nepraktiška), nuomos kaina po antro nešiojimo 2200 lt. Suknelė yra nauja, ir jeigu pasiseks, ir jos niekas neišsinuomos, tai aš turėsiu naują suknę. Į kainą įeina nuometas, rankinukas ir papuošalai. Toks palengvėjimas ir palaima, kai turi suknelė!!!!!!!!! Nešsivaizduojate!!!!

Kaip pradingau, tai pradingau……labai gėda ir negražu, bet gi pasitaisysiu :) Šią savaitę pagaliau eisime i zagsą ir paduosime pareiškimą….. Mes pradėjome nuo  programos maksimum: norėjome, kad atvažiuotų į restoraną, gražiame kiemelyje su fontanu planavome pasakyti dar kartą “taip” (jau po bažnyčios ir pasivažinėjimų) vienas kitam….bet ne-ne-ne, zagsas dirba iki 15:45 penktadienį, ir mes čia daug prašome, kad norime tik 18 val registruotis. Teko atsisakinėti šios idėjos ir galvoti, kad varysime šią procedūrą “atlikti” veliau, bet nelabai išeina, nes mes, kaip bepročiai, lėksime į darbą jau pirmadienį ir nieko neišeis… Taigi lieka tik viena išeitis - po bažnyčios važiuoti į zagsą ir brautis tarp rėkiančių vaikų, kurie prašo saldainių ir pinigų ir dar ko nors….baisu….Net išpažintis pas kunigą nėra tokia nemaloni, kaip buvimas prie zagso ir jame…. o ir papulti į zagsą nėra taip paprasta, nes savaitgaliais nedirba….. vienu žodžiu - biurokratija…

Hm…..vis pagalvoju, ar mane labai smerks už tai, kad nepakeisiu pavardės į vyro pavardę……Jeigu aš turėčiau kokią bjaurią pavardę, kaip pvz. “snarglė” ar kokią pvz. “šudutė”, tai tikrai pirmiausiai už vyrą lėkčiau į pasų skyrių ir atsikratyčiau jos, bet ne, turiu gražią pavardę, kuri man miela ir kuri visai miela mano vyrui ir aš taip džiaugiuosi, kad jis nėra koks nuobodus ir nesupratingas frikas, kuriam būtina, kad jo žmona turėtų tą jo nepakartojamąją pavardę….

Mano mama, pavyzdžiui pasibaisėjo, kai pasakiau, kad paliksiu viską taip, kaip yra. Ji pradėjo pergyventi, kad vyras pagalvos, kad reiškiu jam nepagarbą, atsisakydama jo pavardės….bet gi nesamonė…..o dar didesnė nesamonė, kai, jeigu jau keiti pavardę, tai keiti ją į -ė, o ne į -ienė….. Ar bijoma “priklausyti” nuo vyro pilnai? keista….

Nusprendėme, kad reikia atlaikyti kursus sužadėtiniams kuo greičiau. Užsiregistravome Internetu ir per 1 minutę visi popieriai buvo paruošti. Kursai vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais. Taigi jau buvome dvejose paskaitose. Sakramentinė teisė gana sausas dalykas, norėčiau jums pasakyti. Lektorė dirba teisme, kuris priima sprendimą ar galima ištuokti žmones, kurie tuokėsi bažnyčioje, ar negalima. Buvo gana nuobodu, nes po 6 metų draugystės mes ir taip žinome, kad reikia būti ištikimiems ir per prievartą jau tiek to, nestumti vienas kito prie altoriaus. Pasijutome, kaip maži vaikai, bet jau teko atkentėti. O štai santuokos sakramento paskaita, kurią vedė kunigas Ričardas Doveika, maloniai nustebino ir man atsakė į visus gyvenimo klausimus, kuriuos turėjau viduje. Buvau tiesiog priblokšta, kad šio žmogaus žodžiai taip sujaudino sielą, kaip niekam anksčiau nepavykdavo. Labai buvo fainai, patariu visiems nueiti būtent į jo paskaita (nes tą pačią paskaitą dėsto kunigas Norbekovas - gal jis irgi fainas, nežinau). Labai smagu, kad mums abiems kol kas išeina nueiti į šiuos kursus, nes ten ateina ir po vieną žmogų iš poros. Maloniausia žiūrėti į vaikinus, kurie ateina be savo nuotakų, kai jos negali. Jie sėdi ir taip rimtai klauso lektorių, kad net širdis džaiugiasi, kad jiems irgi rūpi santuokos reikalai. Na, pažiūrėsime, ar bus dar ten įdomių dalykų…..

Patinka šis vestuvių blogas? Balsuokite už jį paspausdami čia >>

Oi…….su tuo tai sudetingiausia Visagine. Labai norėjome užsakyti iškart vieną restoraną, bet bijojome, kad nesutalpinsime žmones, taigi žinojome, kad prieš porą metų atsidarė kitas restoranas, kur visi švenčia savo šventes, tai pamanėme, kodėl gi nepasidairyti kokios geros vietelės. Nuėjome į tą restoraną antrą………Dieve mano…..bepasakodama draugams apie to restorano savininkę, pati negalėjau patikėti, kad yra tokių žmonių aptarnavimo srityje……Žodžiu….be žodžių….Ne, vistik parašysiu…Šeimininkė nedavė pasakyti mums ne žodžio, pareiškė, kad žino, ką daro ir kaip aplamai vestuvės daromos, taigi mes turėtumėme ir patylėti, nes mat neišmanome nieko… Kainą užkalė mums ir net nenorėjo aptarinėti meniu peržiūrėjimą, nes ji pati žino, kaip ir ką daryti…po 7 minučių man pradėjo skaudėti galvą ir pasisukus į Tomą gana garsiai ištariau “VAROM IŠ ČIA!!!!!!” Apžiūrinėti patalpų jau nenorėjau, bet kur jau nuo tokios pabėgsi, taigi teko kentėti ir klausytis, kaip viskas čia nerealu ir kaip mes busime jai dėkingi už šventę, kurią ji mums padarys….žodžiu pabėgome iš ten, iki šiol negaliu patikėti, kad man taip buvo……

Taigi susitarėme, kaip ir planavome anksčiau su faina kavinuke MagElita ir tenai darysime šventę. Yahoooooo!!!!!!

Iš tikrųjų tai fotografą suradome seniai ir net nesusitarę su kunigu, restoranu ir visais kitais, iškart užsakėme jo paslaugas, kad jo neprarasti. Fotografas tikrai nuostabus, padarė laaaaaabai gerą įspūdį, girdėjome apie jį daug (atskiras ačiū draugei Veronikai). Jo svetainė: www.nuotrauka.lt

Laukiu-nesulaukiu šventės, nes mes esame labai gražūs žmonės, tai norisi parodyti ir kitiems:)